Vestuvėms

Vestuvėms

(laiškas)
Ir vis dėlto aš jus sugundžiau. Linkiu šėtoniškos laimės. Vėlei laukiu Jūsų savo valdose, nes man reikalingi specialistai su patyrimu. Butas bus suteiktas trečiame smalos katile.
Šėtonas

(laiškas)
Putos, alutis ant jaunystės stalo
Ir ašara nuplaus rūtelę žalią ...
Tad kviečiam "kuriant mūsų šeimą,
Atvykti sudainuot vestuvių dainą...

(tėvams)
Brangūs , Tėveliai, tad nepaliaukite šypsotis
Juk mes be Jūsų - upė be vandens,
tad būkit laimingi, dar pašventins
dirvos gyvą kvapą savo delnuose.
Būkit laimingi, net tada, kai
Jūsų švelnūs pirštai paima dalį
kančios iš nukamuoto savo artimo kūno.
Būkit laimingi, belaukdami
Vieni kitų iš kur nors begrįžtančių,
Būkit laimingi nešiodami anūkus ant rankų
tad ir dabar prisisėmę ištvermės
Būkit laimingi į kelią išleisdami
Ir savo vyriausius vaikus.

(tėvams)
Priimkit pagarbą, priimkit švelnų žodį
Priimkit spalio tylą laukuose,
Kaip gera šiandien mums
Visiems žinoti, kad didi šventė
Ir nerimas Jūsų širdyse.
Jum už užauginimą -
Artojo triūsas ir poeto eilės,
Žvaigždžių mirgėjimas
Bendro gyvenimo keliuos,
Ar būtų tiek giedros be jūsų meilės
tėvystės ir motinystės pareigos šventos !

Branginti meilę - reik mokėti,
Kas metai dvigubinti ją.
Mylėti - tai ne sode sėdėti
Ar dūsauti mėnulio šviesoje.
Gyvenant darganos užeina
Ir jas pakelt drauge reikės,
Juk meilė panaši į dainą,
O dainą ne bet kas sudės.
Vestuvių proga linkiu kuo didesnio abipusio sutarimo ir ištikimybės.

Dvi širdys kaip viena lai plaka,
Tenedreba audroj ir vėjy.
Suraskite į laimę taką, -
Drauge žygiuodami, Jaunieji !

Jau likimas Jums žiedus sumainė,
Jau prisiekta mylėt amžinai.
Tegul būna graži Jūsų meilė,
Tegul gimsta Jums gražūs vaikai.
Tad dalinkitės Judu vargais,
Ir laimės mažytę dalelę.
Viską, viską dabar jau perpus,
Visą ilgą gyvenimo kelią.

Jūsų rankos sujungtos bendram gyvenimui
Jūsų širdis sujungtos vienai laimei kurti
Todėl visų dienų ir metų bėgyje,
Jūs saugokit viens kitą, kaip didžiausią turtą
Ir eikite per žemę tiesūs ir laimingi,
Neklupdami prieš audrą, nelinkdami prieš vėją,
Tegul takuos obels žiedai Jums sninga,
Tegul kelius Jums spinduliais nusėja...
Ir saugokite židinį bendros ugnies,
Kad vėjai svetimi neišblaškytų.
Mylėkite viens kitą iš širdies,
Ir gelbėkite, ir ginkite viens kitą.
Tiktai išėję į gyvenimo kelius,
Jūs neužmirškit šito krašto.
Kuriam užsiauginote sparnus,
Kuriam pažinot meilės raštą.
Ir neužmirškit jūs šitų žmonių
Kurie Jums laimės ir sėkmės linkėjo,
Kurie Jums širdį nešė dovanų
Ir į svajas įpynė Nemuno vėją.
Mes linkime mylėt tvirtai viens kitą,
Ir drąsiai žengti gyvenimo keliais,
Sukurti gražų ir saulėtą rytą,
Su meilės ir ramybės spinduliais.
Juk kartais būna ir takai nelygūs,
Ir apsiniaukęs rudenio dangus.
Ir kartais žodžiai, lyg erškėčiai dygūs,
Užtemdo tai, kas buvo taip brangu.
Bet kai tvirtai mylėsite viens kitą,
Ir gerbsite viens kito troškimus,
Tai laimė nekviesta ir neprašyta,
Kasdien pabels į Judviejų namus
Tegul gyvenimo jums neš gražiausią dainą,
Kaip paukščiai neša saulę ant sparnų.
O mes šiandien pasveikinti atėjom,
Ir atnešėme džiaugsmą dovanų.
Ir tegul niekad Jums netruks čia saulės,
Pačių skambiausių vyturio dainų.
Mes norime visą laimę iš pasaulio
Padėti Jums ant virpančių delnų.

Kai eisit, eikit tik kartu per žemę
Siaurais takeliais eikit kur šviesiau
Apsaugokit viens kitą nuo audrų ir vėjų
Lašelį laimės gerkite pusiau.

Liki sveikas mielas Tėti,
Išeinu aš iš namų.
Man laimužės palinkėki
Ir daug saulėtų dienų.
Tau dėkoju aš už viską,
Iš visos, visos širdies.
Ką likimas šiandien lėmė
To jau niekas nepakeis.
Liki sveikas, išvažiuoju
Iš mielų, gimtų namų,
Pasitikti naujo kelio
Einu lydima draugų
Parymokit prie vartelių
Palydėkit takeliu.
Kai sugrįšiu iš kelionės,
Pasitikit mus jau du!

Mamyte, ar prisimeni, kai augau aš ant tavo kelių,
Kaip mūs darželyje baltieji jazminai !
Tiesa tada Tu nesumerkdavai akelių,
Ir verkiančią dainomis raminai.
Ir laime mums tada žydėjo dienos,
Ir džiaugsmą nešė bręstantys javai.
Ir nežinojau aš, kas liūdesys per vienas
Nes visad mama būdavai linksma.
Dabar ruduo. Ir medžių krenta lapai
Ir jazminai baltieji nepražys.
Ir aš žinau brangi Mamyte,
Jaunystės dienos niekad nesugrįš.
Palaiminki mane, Mamyte,
Į tolį kelio išlydėk
Ir lauk parimusi prie vartų,
Tiktai, žiūrėk, nebeliūdėk.
Ir aplankysiu dar tave ne kartą
Kada naktis ant pliko lauko snaus.
Kai vakaras užskleis pavėsį,
Kai rytas naują sapną aus.
Pamoki man ranka prie vartų,
Laimingo man gyvenimo linkėk.
Neverki, neliūdėk Mamyte
Laimingi būsim , patikėk !

Nuo šiol per pusę duonos riekę,
Per pusę džiaugsmą, nerimą pusiau,
Lai negandos už vartų pasilieka,
Juk žmogų vienišą užpult lengviau.
O mes kartu! Mes drąsūs, mes laimingi
Dvi žvaigždės šviečia du kartus ryškiau,
Dvi upės dvigubai gilesnę vagą ūžia,
Du o du takai, į platų kelią susilieja.

O dviese juk geriau,
Ir saulė šviečia maloniau,
Ir gėlės žydi skaisčiau.
Bet dviese ir sunkiau -
Gyventi reikia jau už du,
Kentėt ir džiaugtis vėl kartu.

Paimki ilgesį, kaip kūdikį nuo rankų
Palieski lūpas bučiniu švelniu,
Juk pasitaiko, kad tampi toks menkas
Kai trūksta tiktai žodžių nuoširdžių
Mes sutarėm kartu nešt sunkią naštą
Būt viens kitam ir broliu ir draugu,
Ir iškentėti viską ir suprasti,
Paguost viens kitą, kai labai sunku.
Užaugs vaikai, paliks kaip paukščiai lizdą,
Mūs plaukus laikas sidabru papuoš.
Brangusis būkime širdim jauni mes visad,
Kaip žaluma pavasario miškuos.

Per vestuves savaitę maukėm,
Siūbavom medžiais, ūžėm vėjais.
O ko neūžt ?! - visi suaugę,
Nepilnamečiai - tik Jaunieji ...

Tegul ant jūsų bendro kelio
Žiedai gražiausi pražydės.
O sutuoktuvių proga linkim
abiems Jums laimės didelės
Tegul vienos širdies plakimą
Kita širdis visad išgirs.
Jeigu jau suvedė likimas
Tegul jau niekad neišskirs.

Tegul vienos širdies plakimą
Kita širdis visada išgirs
Jeigu suvedė likimas,
Tegul jau niekas neišskirs.
Tegul ant Jūsų bendro tako
Žiedai gražiausi pražydės,
O sutuoktuvių proga linkim
Abiem daug laimės didelės...

Tiktai žiedus, tiktai saulės spindulius namo parneškit
Tik džiaugsmą dovanokit viens kitam.
Juk sunku surasti laimę,
O prarasti ...
O prarasti šimtą kart lengviau.

Vestuvių proga norėčiau palinkėti, kad niekada negestų meilės ir laimės liepsna, kad džiaugsmas lydėtų visuose bendro gyvenimo keliuose.

Į tolumas nueina žmonės,
Kitiems kelius pramindami
O meilės kelias, jis kiekvieno kitas,
Ir jį tik pats surast gali.
Sunku , oi būna!Daužo kojas
Ir širdį akmenys pikti.
O reikia eiti neparpuolant
Ir draugą saugojant kely.
Gyvenkite abu kaip žmonės,
Nesusmulkėję, dideli.
Tegul vaikų vaikai iš Jūsų pasimokys,
Gyvenime suklysti negali.
Nuneškit meilės trapų žiedą
Lig pat senatvės, lig gilios.
Šypsokitės abu pavasariais
Ne tik džiaugsme, bet ir varguos.

Šilagėlių žydėjimą,
Žalių klevų šlamėjimą,
Darželių kvepiančias gėles
Ir Baltijos bangas žalias,
Ir Nemuno vingiuotą srovę,
Ir žilą Lietuvos senovę,
Jums dovanojame brangieji !
Tad būkit viens kitam draugai
Neskęskit smulkmenų liūne -
Tarytum žiburį delne
Gerumą saugokit širdies.
Tarp vėjų - skersvėjų būties ...
Telydi Jus bendram kely
Darbai ir siekiai dideli,
Gimtinės meilė ir tiesa,
Ir noras būt kitiems šviesa !
 


Spausdinti
© 2001 - 20013 Firma “Vėberis” - Vestuvės Kaune - visos vestuvinės paslaugos jauniesiams. Visos teisės saugomos [ veberis.com | santuoka.info | vestuves.biz ] Vestuvės - tai tavo šventė !
Užkrauta per:0.0930sek.0.0102užklausųDB užklausų25.